Uponor vadovai
Kiekvienas Uponor vadovas savaip įtakojo kompaniją. Norint suprasti komapniją, reikia pažinti jos vadovus.
 |
Kompanijos įkūrėjas, Aukusti Asko-Avonius, buvo savamokslis svajotojas, supratęs serijinės produkcijos naudą ir įžvelgęs, kad sparčiai besivystančios šalies žmonėms reikės daugybės naudingų namų apyvokos reikmenų. Jis pradėjo savo kelionę Karelijoje ir sukūrė verslo imperiją, kuriai priklausė didžiausias baldų gamintojas Šiaurės šalyse. |
| Asko-Avonius sūnus Arvi Tammivuori, paveldėjęs tėvo verslininko dvasią ir veržlumą. Jis buvo Upo kompanijos įkūrėjas, tapusios lydere tarp vietos namų apyvokos reikmenų ir metalo prekių gamintojų. Tammivuori atkakliai ėjo į plastiko verslą, nepaisydamas daugybės savo kolegų prieštaravimų. |
 |
 |
Pirmasis, ne šeimos narys, valdęs verslą buvo Karl-Jan Govenius- energingas vadovas, valdęs kompaniją plastikinių vamzdžių gamybos verslo pradžioje. Govenius suprato, kad greta plastikinių vamzdžių gamybos, svarbu plėtoti jungčių gamybą. Jis taip pat aktyviai dirbo skatindamas Šiaurės šalių pramonės standartus ir sukūrė stiprų bendradarbiavimo tinklą su kitais reikšmingiausiais Europos gamintojais. |
| Heimo Eloranta daugelio vadinamas Uponor tėvu, turint galvoje bendrą įmonę Oy Uponor Ab, įkurtą 1982. Jis sukūrė kompanijos strategiją ir kultūrą, lėmusią didelę verslo sėkmę ne tik per 1980, bet ir po jo atsistatydinimo. Jo inciatyva kompanija ėmė dirbti su karšto vandens sistemų sprendimais (=namų sprendimais). Jis siekė, kad Uponor taptų viena iš trijų didžiausių plastikinių vamzdžių gamybos kompanijų pasaulyje 1990, ir, dešimtmečio pabaigoje, Uponor pardavimai atsidūrė šios pramonės šakos viršūnėje. |
 |
 |
Heikki Mairinoja tęsė savo primtakų pradėtą darbą. Jo vadovavimo metu, kompanijoje buvo tęsiama aktyvi programa ir pramonės ir gyvenamosios staybos sektoriuose, taip siekiant sustiprinti kompanijos pozicijas tarptautinėje rinkoje. |
| Vėliau Uponor vadovavo Jarmo Rytilahti, anskčiau priklausęs Asko valdybai, su tikslu atkurti kompanijos pelningumą po aštuoniasdešimtųjų finansinės krizės. Rytilahti atsisakė konglomerato struktūros, jo dėka didžiausias dėmesys buvo sutelktas į plastikinių vamzdžių sistemas ir susijungimą su Oy Uponor Ab. Po susijungimo, jis valdė naująjį Uponor ir pradėjo prekės ženklų mažinimo procesą. |
 |
 |
XXIa. Prasidėjo permainų metas. Kartu su Jan Lång, prisidėjusiu prie Vieningo Uponor. Jis paspartino strategijos raidą ir iškėlė svarbiausias verslo sritis: augimą, bendrą prekės ženklą ir darbinį meistriškumą. Jo valdymo metu, siekiant sustiprinti kompaniją, buvo pradėta visuotinio prekės ženklo strategija, tarptautinio valdymo ir verslo procesas ir reorganizacija, kurios metu buvo atskirtos pardavimo& marketingo ir tiekimo sritys. |